žibnyčia

מibnyčià (hibr.) sf. (2) KBII87, KII9,25, K, Rtr, NdŽ, KŽ; Lex57, CI1159, Q318,326, H, H191, R239,244, MŽ318,325, N, L šviestuvas, žibintas: Ir nebus tenai nakties, ir jie neprivalys žibnyčios arba saulės šviesos Bb¹Apr22,5. Aš išimsiu žvakes žibnyčių Bb¹Jer25,10. Tikt porą žingsnių nuo degančiosios žibnyčios atstu nieko negalėjai matyti Kel1865,43. | prk.: Tavo žodis yra mano kojų žibnyčia ir žvakė ant kelio mano BBPs118,105. Evangelija jiems visuose daiktuose pastoja žibnyčia jų kojoms Ns1832,10. Dievo šlovė apšviečia jį ir jo žibnyčia avinėlis NTApr21,23. Ant to rods viskas pareina, kad ir svietiškieji dalykai prie žvakės ir žibnyčios Dievo žodžio peržiūrimi LC1880,15.